Ši knyga - apie mus supančio pasaulio tikrovę. Ji skirta tiems, kurie nebijo suabejoti pripažintais mitais, kurie ieško faktų ir jungčių tarp jų, o išvadas moka daryti patys. Dalis tekstų parašyta ruošiant televizijos laidas, naršant po visų žemynų spaudą, radiją, televiziją bei iš kelionių, į kurias autorius leidžiasi 5-6 kartus per metus. Bet tai ne kelionių aprašymai.
Pirmą kartą Algimantas kalba ir apie save. Apie įvykius, kurie jį suformavo. Juokauja: „Nenoriu, kad, kai ateis laikas, kiti vargtų, bandydami ką nors išgalvoti."
Ši knyga nėra ankstesniųjų šio autoriaus knygų pakartojimas nei jų tęsinys.
Algimantas Jurgis Čekuolis – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas.
Gimė kaimo mokytojų šeimoje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1953 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą. 1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių 8 išleistos). Nuo 1959 m. SSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę John Reed kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje. 1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 1975–1979 m. vadovavo SSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride. 1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989–1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną. 1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Čekuolis yra Čekuolis - šiems tekstams nereikia perdėto literatūrinio profesionalumo, kad jie būtų įkvepiantys, naudingi, įdomūs ir turintys išliekamąją vertę. Knygoje yra keletas netikslumų, tačiau jie gana minimalūs ir konteksto nekeičiantys.