Justė’s Comments (group member since Jun 30, 2013)

Justė’s comments from the Lietuva / Lithuania group.

O ką, kriminalinės policijos diena, kitaip žinoma "Angelų sargų" diena, visai fun. Tikrai galima rasti kažką juokingo apie policininkus. Arba kokį detektyvą paskaityt.

Padarom taip šį kartą, pasirinksiu penkias temas ir pasiūlysiu penkias knygas, su sąlyga, kad knyga bus linksmesnio pobūdžio. Kitą mėnesį perleisiu šią "pareigą/teisę" kam nors kitam arba grįšim prie senos tvarkos. Ok? :)

perskaičiau ir dalinuosi su jumis:

Roko Žilinsko mintys:

"Mano flirtas su mirtimi, su padėtu į spintą žinojimu apie daugybę būdų numirti baigėsi tą dieną, kai suvokiau paradoksą, kad žmonės galvoja apie savižudybę, rašo savižudžių laiškus, įsivaizduoja savo pačių laidotuves, nes iš tiesų labai nori gyventi ir dėl to noro negali suvokti, kad po mirties jau niekas, visiškai niekas nebus svarbu, nes jų nebebus, niekada."


http://bendraukime.lrytas.lt/man-rupi...

Nugi, jau įpusėjo rugsėjis :D Aš ir Kalėdų tuoj pradėsiu laukti :D

Na ką, spalio mėnesį virtualiam knygų klubui sukanka metai :) tokia proga reik kažko ypatingo :)

Praėjusį spalį dedikavom Pagyvenusių žmonių dienai, knyga apie šimtametį buvo tikrai vykusiai pasirinkta. Smagiai susiskaitė. Gal ir šiam spaliui reiktų kažkokio linksmesnio skaitinio, ypač po tokios rugsėjo knygos?

Štai:

https://www.google.lt/search?q=jurga+...

Kadangi užvedžiau šią temą, tai jaučiu pareigą bent trumpai aprašyti perskaitytą A. Žagrakalytės knygą "Eigulio duktė: byla F 117".

Na, keliaujančiai knygai būtent šio kūrinio nerekomenduočiau, nes tikėtina, kad ji kiekvienuose namuose "gyventų" gana ilgai. Man prireikė 2 mėn., kad ją įveikčiau (ne tik dėl didelės apimties, ne tik dėl kai kurių ištęstų epizodų, bet ir dėl pagausėjusios šeimynos).

Patys pirmi puslapiai sunkokai skaitėsi dėl įmantraus rašymo stiliaus, buvau net nusigandusi, kad visa 574 psl.knyga ir bus tokiu pat braižu parašyta. Aišku, "poetiška" kalba vyravo visame kūrinyje, bet tolesni puslapiai skaitėsi lengviau. Iš kitos pusės, sakyčiau, netgi labai įdomu, jog jauna rašytoja sugeba TAIP rašyti, atitrūkti nuo šiuolaikiškumo, vartoti seniai pamirštus ar mažai naudojamus žodžius. Tik kyla klausimas, ar tokie dialogai arti realybės, ar ano meto kalba tikrai buvo būtent tokia?

Kadangi tai istorinis romanas, paremtas tikrais faktais, kažkokių stebuklų tikėtis ir neverta. Nors pavadinime esantis žodis "byla" galbūt kažkiek gali suklaidinti skaitytoją, kuris neskaito anotacijų ir renkasi skaitinius tik pagal viršelį. Žodžiu, neapsigaukit, tai ne detektyvas, nors labai norint, aukų ir žudikų čia irgi galima atrasti. Tai - giminės istorija. Aprašomi gimimai, krikštynos, vestuvės ir mirtys. Metų darbai, mokslai, meilės peripetijos, tremtis... Obuoliai :)

Įdomu, ką apie šią knygą pasakytų pati Jurga Ivanauskaitė :)
Aš sakau, kad man patiko, tik visgi vietomis (ypač skaitant apie visus kaimiškus darbus) buvo nuobodoka. Ir visgi esu labai dėkinga, kad yra tokia premija, nes dėl jos "kaltės" atrandu puikių rašytojų. Neabejoju, kad A. Žagrakalytės poezija mane maloniai nustebins, ieškosiu.

Keista, bet mano akimis žiūrint, Agnė Žagrakalytė kažkuo primena Jurgą Ivanauskaitę (išvaizda). Knygos galiniame viršelyje yra Agnės nuotrauka, kur ji su skrybėle, tai esu tikra, kad mačiau ir Jurgą su panašiu galvos apdangalu, tik negaliu atsekti kur.

http://kultura.lrytas.lt/literatura/r...

Dovile, labai gerai "išteisinai" knygos pabaigą. Man išvis ši knyga ne romanas, o prailgintas apsakymas. Aprašomas fragmentas iš tam tikro gyvenimo laikotarpio, be pradžios ir be pabaigos, be istorijos apie gimimą, ir be tragiškos gyvenimo baigties.

Tiesa, pati norėjau pagooglinti apie autorės savižudybę, bet pamiršau kažkaip, tai buvo įdomu (nežinau, ar tinka toks žodis) sužinoti, kokį būdą pasirinko ši rašytoja.

Išties kai kurios savižudybės būna "logiškos", taip susiklosto gyvenimo aplinkybės, kad nematai jokios prasmės toliau gyventi ir tiek. Bet keisčiausia, kad mirtį pasirenka ir tie, kuriems, atrodo (gal tik iš pirmo žvilgsnio), labai sekasi.

Savaime aišku, šiaip tų klausimų beskaitant knygą kilo, ir ne vienas. Apskritai, labai baisi man ta savižudybių tema. Kartais būna sunkių akimirkų, liūdna ar baisu dėl kažko, kankiniesi dėl ateities ar praeities, nebežinai kaip išeiti iš vienos ar kitos situacijos, bet niekada nesiryžčiau nei pjautis venų, nei skandintis, nei juo labiau kartis... Šiurpau vien pagalvojusi, kad žmonės vis bando ir bando, ir bando, kol pasiekia tikslą...

Labai greit ir lengvai susiskaitė, buvo tokių vietų, kur galvojau - va, kaip šauniai suregzta mintis. Man patiko pagrindinė veikėja savo nenuspėjamumu, tiesmukumu, atvirumu skaitytojui. O autorės braižas irgi vertas pagyrimo, gaila, kad tai jos vienintelis romanas. Bet pabaigos norėjosi kažkokios kitokios, pasirodė silpnoka, neišbaigta, nors filmui, manau, tiktų. Paliktų klausimų, į kuriuos žiūrovas pats galėtų ieškoti atsakymų. Knygoje ta pabaiga per greit atėjo ir praėjo, neiškėlusi jokių klausimų...

Oi, nėra už ką :)

Sukūriau naują temą rugsėjo mėnesio knygai. Įdomaus skaitymo:

https://www.goodreads.com/topic/show/...

Sylvia Plath - XX a. amerikiečių poetė, novelistė, prozininkė ir esė rašytoja. Gimė Bostone, Masačiusetso valstijoje. Tėvai buvo vokiečių kilmės. Savo kūrybą Plath pradėjo spausdinti aštuonerių metų. Lankė Weleslėjaus mokyklą. S. Plath buvo vadinama Amerikos literatūros viltimi, nes dar pradinėje mokykloje mergaitė pasižymėjo neeiliniais literatūriniais sugebėjimais, lengvai rašydavo rašinius ir nepriekaištingus atpasakojimus. Kembridžo universitetą ji baigė su pagyrimu. 1950 m. rugpjūtį žurnale „Seventeen“ pasirodė jos pirmoji trumpa istorija Vasara daugiau neateis.

"Stiklo gaubtas" - tai vienintelė Sylvia Plath novelė, ji įžymi savo šokiruojančiu supratimu apie savo pačios minčių meną, kurį perteikia pagrindinė veikėja Esther Greenwood, keliaujanti per savo psichinių ligų pasaulį. Autorės savižudybė tapo viena priežasčių cenzūruoti knygą.


Puslapiai: 249
Leidykla: Tyto alba
Išleista: 2004 m., Vilnius
Vertėjas: Rasa Akstinienė


Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Minima: 2014.09.10

Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią. Šios dienos vakarą žmonės raginami languose uždegti žvakę, skirtą atminti tiems, kurie pasitraukė iš gyvenimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva - viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, vyrai.

Kas 40 sekundžių nusižudo vienas žmogus. Kas 3 sekundės kas nors bando nusižudyti. Kiekviena savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 žmones.

Tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams, tad labai svarbu išklausyti artimą žmogų ir laiku padėti jam spręsti problemas.

Balsuojam:

https://www.goodreads.com/poll/show/1...

uch, koks pasirinkimas nemenkas :) manau, užteks, ryt paskelbsiu balsavimą iš to ką turim.

Mano siūlymai: Septyni savižudybės būdai ir A Charming Mass Suicide

Gal pasirodysiu per daug sentimentali, bet ką jau čia.. Skaitydama šią knygą, braukiau ašarą keliose vietose... Sugraudino ir sujaudino gražus pasakojimas ir kilnūs veikėjai (aš dar tikiu, kad yra nesavanaudiškų, taurių žmonių ir ne tik knygose) ... galiu tik pasidžiaugti, kad gyvename kitais laikais ir vergovė - tik kraupus praeities šešėlis. Žinoma, žmonėmis prekiauja ir dabar, bet bent jau dabar tai nelaikoma norma.
Niekaip nepamenu, kad būčiau skaičiusi šią knygą mokyklos laikais, gal tada ji nebuvo privaloma. Šiaip tikrai geras skaitinys prasidedant paauglystei. O suaugus perskaityt (gal dar ir paverkt skaitant) irgi reikia, jei tas nebuvo padaryta savo laiku.

Rugsėjo 10d. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, siūlykite knygas.

Anotacija: Amerikiečių rašytoja Hariete Bičer-Stou (1811-1896) romanu “Dėdės Tomo trobelė” pelnė pasaulinį populiarumą. Jame su užuojauta pavaizdavo Amerikos Pietų valstijų vergų negrų sunkią dalią. Manoma, kad romanas turėjo poveikio kovai dėl vergovės panaikinimo. Knyga išversta į keliasdešimt kalbų.
“Dėdės Tomo trobelė” – pirmoji knyga, taip ryškiai vaizduojanti gal juodžiausią ir gėdingiausią Amerikos laikotarpį, vergijos baisumus, nežmonišką vergų gyvenimą ir žiaurų vergvaldžių, ypač Pietų valstijų plantatorių, elgesį su negrais.

ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/...

Knyga pasirinkta rugpjūčio 23 d. minimos
Tarptautinės vergų kelio ir vergovės panaikinimo dienos proga

1791 m. San Dominge ir Haityje rugpjūčio 23 d. sukilo vergai. Tai buvo pirmas žingsnis vergovės panaikinimo link. UNESCO sprendimu ši diena paskelbta minėtina kaip Tarptautinė vergovės panaikinimo diena.

Gal kas netingi balsavimą padaryti? Užteks tų paminėtų knygų, lengviau išsirinkti bus.

Aš neturėjau galimybės šį mėnesį jos perskaityti :( taip gaila... bet rudeniop vyras vyks į Lietuvą, tai pargabens man ją. Vienam blog'e skaičiau, kad šis kūrinys labai tinkamas emigrantams, matyt, patriotizmą sužadina :)