Justė’s Comments (group member since Jun 30, 2013)

Justė’s comments from the Lietuva / Lithuania group.

Dingo elektra. Ir internetas. Nebeliko nieko kito, kaip tik imtis rimtų reikalų. Svarsčiau, kokie reikalai gali būti rimti, bet nereikalaujantys elektros. Po gerų 16 atkritusių variantų, liko tik du. Arba einu miegot, arba reikia užsiimt grafomanija. Arba išeiti į lauką. O ten - žmonės, o gal net - Žmonės. Ir iškart variantų daugėja... Tad svarstau, ką pasiimti einant į lauką: kulkosvaidį ar užteks ir beisbolo lazdos? Omg, this tension is killing me!Niekur neisiu turbūt :(
Staiga dėl tokių minčių užpuolė žostka depresija. Susirišau virvę, pakabinau ant liustros rėmo, nes žinojau, kad naujai suremontuota, atlaiko iki 500 kg. Užsinėriau virvę ant kaklo ir su mintim "sudie, žiaurusis pasauli" nuspyriau taburetę bei pradėjau lėtai, tačiau užtikrintai keliaut į anapusinį pasaulį. Visas gyvenimas pralėkė pro akis. Prisiminiau sunkią vaikystę: mediniai žaislai ir tie patys prie lubų prikalti. Sunkus gyvenimas, bet kam jis nebuvo lengvas. Prisiminiau dar sunkesnę paauglystę. Spuogai, treninginės kelnės, pirmoji meilė. Pirmasis Murakamis. Staiga pasidarė graudu ir liūdna, nes supratau, jog pasikarščiavau ir mirti nebenoriu. Liko tik viena smulki problema - kaip to išvengti? Ką daryti? "Aha, dabar tai jau "ką daryti"?- pašaipiai pasakė kažkoks balsas šalia. "Jėzau, čia tu??" su nuostaba ir silpna viltim paklausiau. "Koks tau dar Jėzus" - atsakė balsas ir sukikeno. "Pablūdai, vargšeli, čia aš, Marytė"atsakė man dieviškai mielas balsas. "Ar, tai tu, o maloningoji?"paklausiau tyliai pasimeldęs. "Ech,su tais vyrais amžinai problemos" atsakė ji švelniai mojuodama kočėlu. Jos išraiška visai nederėjo prie esamų aplinkybių. Ji ramiai slankiojo aplink, šen bei ten mostelėdama savo kočėlu, nelyg burtų lazdele, ir vis niurnėjo. "Nieko geriau nesugalvojai? Dirbt eik, visos durnystės išgaruos!"
Taip jai beslankiojant atsirado elektra, o Marytė dingo. Išgirdau vėl burzgiant šaldytuvą. Pamaniau "Gal pirma reikia skrandį kuo nors užkimšti, tada galva geriau dirbs". Atidariau šaldytuvą, kad užkimšti skrandį, o ten guli kardas. Džedajaus kardas. Paėmiau jį į ranką ir kirtau per šaldytuvą. Atsivėrė plyšys... "Kas per... Kur Marytė?"Pasakė iš plyšio išlindęs trolis su kulkosvaidžiu rankoje.
O Marytė tuo metu lindo į spintelė, ji ieškojo kur dingo jos stebuklingi trusikai su sagom. Trolis iš lėto pradėjo eiti link Marytės.
"Troli, stabdyk arklius! Marytė vyrą turi!" Pasakiau aš ir pakėlęs džedajaus kardą pradėjau slinkti link trolio. Kitą ranką įkišau į kišenę ir ištraukiau proteino batonėlį.
"Reikia energijos daugiau" - pagalvojau, nes troilis su dideliu kulkosvaidžiu ir maža galva. O, čia kaip tik Marytė rado savo stebuklingus triusikus ir prasidėjo kova. Kadangi Marytės triusikai mane padarė neperšaunamu, buvau stipresnis už trolį. Deja, kovoti su virve ant kaklo buvo labai nepatogu. Todėl atsainiai mostelėjęs džedajaus kardu nukirtau ją ir garsiai šaukdamas "Negaliu gyventi be interneto !!!" puoliau baisųjį trolį. Jaučiausi nenugalimas, o apie tai, kaip jaučiasi trolis net nesusimąsčiau.
O trolis jautėsi taip, kaip ir atrodė. Išbadėjęs, ištroškęs sekso ir nuotykių. Todėl staiga sušuko "STOK" ir rėžė kalbą, vertą Nobelio premijos.
"Kur aš nebūsiu piktas?! Gimtuosius namus su kardu nuniokojo, mylimą moterį atėmė, stebuklingus triusikus, jai dovanotus, konfiskavo. Tai ir tenka kaip kokiam Chuck Norris kovoti dėl vietos po saule - Marytės sijonu !!!!".
Nuleidau kardą. Pajutau, kaip mane užliejo kaltės ir užuojautos banga. Nenorėdamas, kad tokį mane matytų trolis, nusisukau į šalį, ir taip staiga akies kampučiu pamačiau Marytę. "Maryte, mon amour tu mano, kaip laikaisi, kaip tu jautiesi"? sušukau aš. "Susirūpino, matai gi, gražuolėlis mūsų pakaruoklis" suurzgė ana atsakydama. "na, jei jau taip parūpo mano savijauta, tai galiu pasakyti, kad pozityviai interpretuojant semantinės lingvistikos metaforizmo formomis, taip definuota mano būtis yra maksimaliai optimizuota", pridūrė, nustačiusi suktą veido išraišką.
Šokas ir intelektu nesužaloto žmogaus išraiška, atsispindėjusi mano veide nebuvo tinkamai įvertinta,todėl nusprendžiau viską išsiaiškinti vienu svarbiu klausimu: "O tai cepelinų pietums nebus?" Kol Marytė bandė per jėga suvirškinti mano pateiktą mąstymo kazusą, trolis tuo metu nesnaudė. Pasisuko jis ant kulno ir nubildėjo kažin kur - gal į vonią, gal po vonia, o gal pas elektriką. Stovėjom mudu su Maryte ir žiūrėjom kits kitam į akis, bet aš jos nemačiau, tai yra, mačiau, bet ir nemačiau, nes kažkokia neryški jin darėsi, bet gal čia tik man taip. "Ėhėj, taigi sakiau ryte jum, kad faršo nupirktumėt, gi maximoj akcija buvo, šiandien baigiasi, kaip dabar cepus darysim be mėsos, juk su varške šūdas, ne cepelinai", - ataidėjo iš virtuvės gergždintis, lyg surūdijusio tanko vikšrai brauktųsi per tarką, trolio balsas.
Šokas ir intelektu nesužaloto žmogaus išraiška, atsispindėjusi mano veide nebuvo tinkamai įvertinta,todėl nusprendžiau viską išsiaiškinti vienu svarbiu klausimu: "O tai cepelinų pietums nebus?" Kol Marytė bandė per jėga suvirškinti mano pateiktą mąstymo kazusą, trolis tuo metu nesnaudė. Pasisuko jis ant kulno ir nubildėjo kažin kur - gal į vonią, gal po vonia, o gal pas elektriką. Stovėjom mudu su Maryte ir žiūrėjom kits kitam į akis, bet aš jos nemačiau, tai yra, mačiau, bet ir nemačiau, nes kažkokia neryški jin darėsi, bet gal čia tik man taip. "Ėhėj, taigi sakiau ryte jum, kad faršo nupirktumėt, gi maximoj akcija buvo, šiandien baigiasi, kaip dabar cepus darysim be mėsos, juk su varške šūdas, ne cepelinai", - ataidėjo iš virtuvės gergždintis, lyg surūdijusio tanko vikšrai brauktųsi per tarką, trolio balsas.
"Kol jo nėra," - staigiai sušnabždėjo Marytė - "turiu tau prisipažinti..." Nespėjau nieko atsakyti, o ji jau karštligiškai porino toliau: "Aš nesu Marytė!" "O kas gi tu esi?" - nustebęs paklausiau, nepatikliai šyptelėjęs. "Aš esu... na... mano vardas Esmeralda v. 0.3. Esu Fizikos Instituto požėmiuose dirbtinai sukūrtas organizmas...."
Iš to netikėtumo man net žandikaulis atvipo ir šiek tiek seilių ištekėjo per lūpą, todėl tuo trumpu momentu iki kol pavyko susitvardyti atrodžiau tikrai ne pačio aukščiausio intelekto, kas man iš principo yra gan baisus įžeidimas, turint omenyje, jog pagal feisbuko grupės "Best IQ tests" patvirtintą rezultatą esu surinkęs 153 taškus, tik 7 mažiau už patį poną Albertą E. "-Esmeralda tai esmeralda," riktelėjau supykęs, "dirbtinė ar nedirbtinė, bet tai nors kokia nors nauda iš tavęs bus? Bent jau su tuo griobanu troliu gal pagaliau susitvarkysi, ką?"
"O kas trolio namus sunaikino kardu? Kas triusikus stebuklinguosius konfiskavo?! O gi tu!!! "Triumfuojančiai suriko Marytė-Esmeralda. "Benamis nabagas, kur dabar jį dėt?Ką užveisei - to pats ir atsikratyk. Pažiūrėk kaip žiūri vargšiukas gailiai, kaip nuskriaustas šunytis, ir dar tau palei koją trinasi inkšdamas"
"Esmeralda" - pagalvojau.... "Va dėl ko pas Marytę pilnos kišenės batareikų, o aš galvojau, kad čia vibratoriui reikia, pasirodo, kad Marytė-Esmeralda ant batareikų sėdi"... "
"Pasodino ant batareikų..."
Iš karto pagalvojau apie saulės baterijas.
Radžis iš antro aukšto buvo elektrikas, tiksliau "prie elektros"..
Radžis - jaunikaitis ne iš kelmo spirtas. Visas žybsintis, ne tik žiedais beigi briliantais, bet ir elektriniais laukais, pasirodo. Kur buvęs, kur nebuvęs atšuoliavo smailais batais, atraitytom rankovėm pagalbon.
"Kuo, tamstelės mano mielos, geriausios maloningiausios, gražiausios ir protingiausios, galėčiau padėti jums šįkart?", - demonstratyviai nusilenkė jis, kad nosimi veik pasiekė aštrias smailų batų nosis. Manyje sukilo nepaaiškinamas pasibjaurėjimas ir aš, pačiam sau nepastebint, staigiu mostu kirtau jį džedajaus kardu. Per tą stiprų pasibjaurėjimo jausmą aš visai ir pamiršau, kad Radžis gi šiaip prie elektros, tai po mano kirčio kaip prasidėjo...
Šaudė ir tratėjo lyg Naujų metų naktį, neslėpsiu - kinkos drebėjo ir širdis stojo, bet kai viskas nurimo, išsisprendė visos mano problemos - atsirado elektra, trolis nutrenktas tįsojo palei šaldytuvą, o Marytė-Esmeralda įsikrovusi batarkes ėmėsi likviduoti viso to jovalo, kurio čia prisivirėm. Tegyvuoja Radži, tegyvuoja elektra. Temiršta visi nelabi troliai, kurie drįsta kėsintis į mano moteris.

PABAIGA

Ačiū visiems už raštu išbertas fantastiškas mintis ir vitaminą C, kurio pasigaminau čia tyliai sau bekikendama.

SKELBIU STARTĄ NAUJAI KOVO MĖNESIO ISTORIJAI.

Manau, kad nugalėtojas šiame balsavime aiškus, todėl skelbiu naują temą:

https://www.goodreads.com/topic/show/...

Šiandien kaip pasirodė S. Parulskio straipsnis, kurio pavadinimas: Norite Nobelio - nusipirkite ;)

http://kultura.lrytas.lt/literatura/n...

Lietuvos rašytojų sąjungos premija nuo 1992 m. skiriama už didelės vertės literatūrinį kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premija teikiama kasmet sausio 6-ąją − Trijų Karalių dieną.

Premijos dydį Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba nustato kasmet. Šią premiją skiria LRS valdybos renkama penkių narių komisija.

Laureatai:

2016 m. Herkus Kunčius už romanų dilogiją „Dviveidis romanas“ ("Lietuvis Vilniuje", "Dervišas Kaune")
2015 m. Algimantas Mikuta už poezijos rinktinę "Gyvenau be laikrodžio"
2014 m. Aidas Marčėnas už eilėraščių rinkinį "Tuščia jo"
2013 m. Alvydas Šlepikas už romaną „Mano vardas - Marytė"
2012 m. Andrius Jakučiūnas už apsakymų vainiką „Lalagė"
2011 m. Kornelijus Platelis už eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai"
2010 m. Donatas Petrošius už eilėraščių rinkinį „Aoristas"
2009 m. Danutė Kalinauskaitė už apsakymų rinkinį „Niekada nežinai"
2008 m. Liudvikas Jakimavičius už eilėraščių apysaką „Elio"
2007 m. Ramūnas Klimas už romaną „Maskvos laikas"
2006 m. Aldona Elena Puišytė už poezijos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą"
2005 m. Stasys Jonauskas už eilėraščių rinktinę „Žolės balsas"
2004 m. Sigitas Parulskis už romaną „Trys sekundės dangaus"
2003 m. Petras Dirgėla už romaną „Ceremonijų knygos"
2002 m. Sigitas Geda už eilėraščių rinktinę „Sokratas kalbasi su vėju"
2001 m. Judita Vaičiūnaitė už eilėraščių rinkinį „Debesų arka"
2000 m. Valdemaras Kukulas už poezijos rinkinį Aštuoni gėli vakarai
1999 m. Romualdas Granauskas už knygą „Gyvulėlių dainavimas"
1998 m. Donaldas Kajokas už poezijos rinktinę „Meditacijos"
1997 m. Onė Baliukonė už eilėraščių rinkinį „Bokštai"
1996 m. Nijolė Miliauskaitė-Bložienė už eilėraščių rinkinį „Uždraustas įeiti kambarys"
1995 m. Henrikas Algis Čigriejus už eilėraščių knygą „Po laiko juokas – vėlyva metūgė"
1994 m. Jurgis Kunčinas už romaną „Tūla"
1993 m. Antanas A. Jonynas už eilėraščių rinktinę „Nakties traukinys"
1992 m. Leonardas Gutauskas už romaną „Vilko dantų karoliai"

Kovo mėnesį skaitysime 2004 m. laureato - Sigito Parulskio romaną „Trys sekundės dangaus"

Romanas „Trys sekundės dangaus“ – apie kartą, kurią nuo pasaulio skiria trijų sekundžių tarpas. Laike pasiklydusią, niekuo netikinčią nepritapėlių kartą. Tai autentiškas, skaudus, kandus, erzinantis, šventvagiškas ir makabriškas pasakojimas. Negailestingam autoriui užkliūva viskas: meilė, mirtis, tikėjimas, vyrai ir moterys, revoliucija, didvyriškumas, graikų mitai. Nėra temos, kurios jis nesumaltų į miltus.
Jo varomoji jėga – pyktis ir abejonė, alkoholis ir moterys. Bet ir tai nuvilia. Nuvilia ir bejėgis Dievas, ir mulkiai Homo sapiens, ir pats pasakojimas. Nėra už ko užsikabinti. Kas belieka? Abejoti, ieškoti ir pykti, bandyti mylėti. Būti gyvam. Nes trys sekundės dangaus priklauso kiekvienam.

„Trys sekundės dangaus“ – geri skiepai: nuo perdėto idiotiško optimizmo, nuo praeities nostalgijos, nuo kvailo entuziazmo ir seilėto sentimentalumo. Žmogus yra tarp angelo ir gyvulio. Tą Sigitas Parulskis mums nuolat ir primena.


P.S. knygą galima įsigyti čia:

http://milzinas.lt/trys-sekundes-dang...

Taigi tataigi, labai džiaugiuosi pasirinkusi Undset ir, nekyla klausimų, už ką ji gavo Nobelio premiją.

Beje, jau nuo metų pradžios galvoj kirba mintis, pradėti kolekcionuoti premijuotas knygas, nes... jos to vertos. Čia gal koks skeptikas prunkštelėtų ir apkaltintų kokiais nebūtais dalykais mano asmenybę, bet kažkodėl man dzin. Gal vaikai paskui parduos už gerus pinigus tą kolekciją. Nes, O DIEVAI, jau ir dabar tos knygos gana nepigios :/

Balsuokite:

https://www.goodreads.com/poll/show/1...

O gal visgi nebūtina įtraukti penkias paskutines, nes su poezija čia sunkiai žiūriu :D yra 11 ne poezijos laureatų, tai siūlau daryti balsavimą už vieną iš šių knygų:


2015 m. Herkus Kunčius „Dviveidis romanas“
2011 m. Andrius Jakučiūnas „Lalagė“
2009 m. Danutė Kalinauskaitė „Niekada nežinai“
2007 m. Ramūnas Klimas „Maskvos laikas“
2004 m. Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

Labas,

gal kas nors gali sukurti balsavimą kovo mėnesio knygai?
Reikia atrinkti penkias, sakykim naujausias, knygas laimėjusias, Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. Ačiū.

Kovo mėnesį galim ir prancūzą toj pačioj temoj pagvildenti. Bet pagal planą grįšim prie lietuvių - imsimės Lietuvos rašytojų sąjungos premijos ;) nežinau, kuo(m) mūsiškiai (ne)kvepia :)

Tiksliau pažįstu, bet ne iš šito sąrašo. Balzakas, Hugo, Ruso - mokyklinė meilės. Ooo

Camiu ir Sartras tai labai labai, bet tų kitų aš nepažįstu :D

Bent Modianas man nei pirmas, nei antras variantas. Skaičiau vieną jo knygą, tai pasirodė visiška vidutinybė...

Na nesmarkiai jie pirmauja, UK irgi neatsilieka. Aš tai mažai su prancūzais pažįstama. Matyt, po Undset reiks kažką iš varliaėdžių rinktis :)

Ilgai negalvodami spėkite, kuri šalis daugiausia laureatų turi literatūros srityje.

http://m.technologijos.lt/cat/1/artic...

Čia duomenys 2010m, tai skaičiai gali būti pasikeitę ;)

Kodėl Sartras pasakė ne šiai premijai:

http://kultura.lrytas.lt/literatura/n...

Radži tai Radži, čia greit nieks nebeateis, jei visus žudysim :D

Kai prasidėjo, tai ir užsibaigė...

Kokia graži akcija Lietuvos bibliotekose <3 Globėjo lentyna!

https://www.youtube.com/watch?v=1HBNe...

Dingo elektra. Ir internetas. Nebeliko nieko kito, kaip tik imtis rimtų reikalų. Svarsčiau, kokie reikalai gali būti rimti, bet nereikalaujantys elektros. Po gerų 16 atkritusių variantų, liko tik du. Arba einu miegot, arba reikia užsiimt grafomanija. Arba išeiti į lauką. O ten - žmonės, o gal net - Žmonės. Ir iškart variantų daugėja... Tad svarstau, ką pasiimti einant į lauką: kulkosvaidį ar užteks ir beisbolo lazdos? Omg, this tension is killing me!Niekur neisiu turbūt :(
Staiga dėl tokių minčių užpuolė žostka depresija. Susirišau virvę, pakabinau ant liustros rėmo, nes žinojau, kad naujai suremontuota, atlaiko iki 500 kg. Užsinėriau virvę ant kaklo ir su mintim "sudie, žiaurusis pasauli" nuspyriau taburetę bei pradėjau lėtai, tačiau užtikrintai keliaut į anapusinį pasaulį. Visas gyvenimas pralėkė pro akis. Prisiminiau sunkią vaikystę: mediniai žaislai ir tie patys prie lubų prikalti. Sunkus gyvenimas, bet kam jis nebuvo lengvas. Prisiminiau dar sunkesnę paauglystę. Spuogai, treninginės kelnės, pirmoji meilė. Pirmasis Murakamis. Staiga pasidarė graudu ir liūdna, nes supratau, jog pasikarščiavau ir mirti nebenoriu. Liko tik viena smulki problema - kaip to išvengti? Ką daryti? "Aha, dabar tai jau "ką daryti"?- pašaipiai pasakė kažkoks balsas šalia. "Jėzau, čia tu??" su nuostaba ir silpna viltim paklausiau. "Koks tau dar Jėzus" - atsakė balsas ir sukikeno. "Pablūdai, vargšeli, čia aš, Marytė"atsakė man dieviškai mielas balsas. "Ar, tai tu, o maloningoji?"paklausiau tyliai pasimeldęs. "Ech,su tais vyrais amžinai problemos" atsakė ji švelniai mojuodama kočėlu. Jos išraiška visai nederėjo prie esamų aplinkybių. Ji ramiai slankiojo aplink, šen bei ten mostelėdama savo kočėlu, nelyg burtų lazdele, ir vis niurnėjo. "Nieko geriau nesugalvojai? Dirbt eik, visos durnystės išgaruos!"
Taip jai beslankiojant atsirado elektra, o Marytė dingo. Išgirdau vėl burzgiant šaldytuvą. Pamaniau "Gal pirma reikia skrandį kuo nors užkimšti, tada galva geriau dirbs". Atidariau šaldytuvą, kad užkimšti skrandį, o ten guli kardas. Džedajaus kardas. Paėmiau jį į ranką ir kirtau per šaldytuvą. Atsivėrė plyšys... "Kas per... Kur Marytė?"Pasakė iš plyšio išlindęs trolis su kulkosvaidžiu rankoje.
O Marytė tuo metu lindo į spintelė, ji ieškojo kur dingo jos stebuklingi trusikai su sagom. Trolis iš lėto pradėjo eiti link Marytės.
"Troli, stabdyk arklius! Marytė vyrą turi!" Pasakiau aš ir pakėlęs džedajaus kardą pradėjau slinkti link trolio. Kitą ranką įkišau į kišenę ir ištraukiau proteino batonėlį.
"Reikia energijos daugiau" - pagalvojau, nes troilis su dideliu kulkosvaidžiu ir maža galva. O, čia kaip tik Marytė rado savo stebuklingus triusikus ir prasidėjo kova. Kadangi Marytės triusikai mane padarė neperšaunamu, buvau stipresnis už trolį. Deja, kovoti su virve ant kaklo buvo labai nepatogu. Todėl atsainiai mostelėjęs džedajaus kardu nukirtau ją ir garsiai šaukdamas "Negaliu gyventi be interneto !!!" puoliau baisųjį trolį. Jaučiausi nenugalimas, o apie tai, kaip jaučiasi trolis net nesusimąsčiau.
O trolis jautėsi taip, kaip ir atrodė. Išbadėjęs, ištroškęs sekso ir nuotykių. Todėl staiga sušuko "STOK" ir rėžė kalbą, vertą Nobelio premijos.

Tęsiam tęsiam. Antra dalį galima ir labai iš anksto pradėti planuoti ;)