Justė’s Comments (group member since Jun 30, 2013)

Justė’s comments from the Lietuva / Lithuania group.

Šitas pasakojimas - ištisinė kulminacija :D būtinai viešinsim ;) iki ašarų!

Labai skaniai susiskaitė. Vaiva Rykštaitė - "Eglutė išėjo". Veidaknygės pavojai. Neišeikit!

http://www.satenai.lt/2016/01/29/eglu...

Išrinktos GRAŽIAUSIOS 2015m. knygos. Gaila, kad nesudėjo visų paveikslėlių. Man matyti, tik dviejų knygų ("Viename" ir "Drambliai ėjo į svečius") viršeliai.

https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/isri...

2014 m. laureatas - Gintaras Bleizgys

Gintaras Bleizgys (g. 1975 m.) – poetas, literatūros kritikas, pasukęs į verslo vadybos, administravimo ir tarptautinės prekybos barus, tačiau neužmirštantis ir tekstų rašymo meno. Debiutavo 1998 m. išleidęs poezijos knygą „Vietovė. Šiaurė“, kuri jam pelnė Poetinio Druskininkų Rudens premiją. 1999 m. VU baigė lituanistikos magistrantūrą. Dirbo „Metų“ redakcijoje, 1999-2001 m. – „Literatūros ir meno“ vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvių PEN centro premijos mecenatas ir Metų vertėjo krėslo fundatorius. G. Bleizgio poezijoje dominuoja praeinančio laiko refleksija, reiškiama itin abstrahuotais vaizdais. Ypač išryškinamas gamtos ir žmogaus santykis, gamtos – kaip kaskart atsinaujinančios, žmogaus – kaip nuolat senstančio, praeinančio. Desperatiškos pastangos išlikti nuolatinės kaitos ir neišvengiamų praradimų akivaizdoje atsiskleidžia per rašymą, jį inspiruoja ir teikia ženklo po savęs palikimo iliuziją. „G.Bleizgys gena dienas, pilnas gyvūnijos, meteorologinių svyravimų ir savirefleksijos, į minties apie žmogaus laikinumą aptvarą. Tai nuolankios, anemiškos egzistencijos poezija. Tai poezijos herbariumas ir zoologijos sodas, saugantis kasdienį mirimą“ (Gitana Gugevičiūtė).

Šio mėnesio diskusijai ir jos užbaigimui tinkantis eilėraštis :)

***
aišku kad trūksta žodžių
nors jų pilnos saujos kišenės
pilna burna bet trūksta to keleto
skiemenų kuriais paspringti galėčiau
užsikimšti vieną kartą srėbtuvę šitą
indaują varčią užkimšti vieną kartą prakeiktą
pasisotinti prisiėsti išdaužyti visą pasaulį
be pasigailėjimo be komentarų eiti
nueiti savo keliu be jokių dairymųsi
mindžikavimų bidzenimų tų žodžių
kuriais išsirėkčiau išsitylėčiau
nuo kurių nei gyvent nei mirt nei moterų nereikėtų
nei jokių kitokių nuodėmių ir darbų ir kalbų ir
tuščiažodžiavimų – susikišk šiknon tuos žodžius
kurių niekaip nėra, niekur nėra nereikia kurie
pas mane neatėjo

Bleizgys, Gintaras. Žiema, ruduo, vasara: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.

2013 m. laureatas - Jonas Kalinauskas

Jonas Kalinauskas (g. 1947) – poetas, scenaristas. 1972 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, 1985 m. – Maskvos Maksimo Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. Dirbo pataisos darbų kolonijoje, redakcijose, Lietuvos kino studijoje. Šiuo metu privatus leidėjas. Debiutavo 1977 m. eilėraščių rinkiniu „Pajevonio fragmentai“. Vėliau išleido dar devynias poezijos knygas, svarbiausia tarp jų – 1999 m. išėjusi poezijos rinktinė „Raktų rūdys“. 2006 m. apdovanotas Salomėjos Nėries prizu už poezijos knygą „Sapnų liudininkas“. Parašė scenarijų meniniams, dokumentiniams ir muzikiniams filmams. J. Kalinauskas, realybės poezijos bei tradicinės agrarinės pasaulėjautos atstovas. Jo poezijoje vyrauja suprozintas kalbėjimas, atspindintis dramatišką kaimo patirtį ir vidinę nedarną, kylančią iš namų ilgesio ir nesugebėjimo vėl juos atrasti. „Lietuvių poezijos inteligentas, nesiveliantis į poetines muštynes, būdingas modernistinio „kurpalio“ literatūros boksininkams, atvirai nedraskantis sau krūtinės dėl mūšių baigties, kad ir kokia ji būtų, poezijos renovacijos laukuose, nesiruošiantis apversti pasaulio ir jo įvaizdžių aukštyn kojom, o tykiai ramiai lipdantis, lyg atlikdamas įprastą kūrimo ritualą, savo daiktiškosios poezijos būstą, kurio aiškius pamatus sudėjo jau „Pajevonio fragmentuose“ – savo pirmojoje knygoje“ (Dainius Gintalas).

DRAUGO MIKO PAGUODIMAS

Jeigu Mikai
buvo gerai

turi Mikuti
būt ir blogai

Taip Mikai taip!
Neapsimetinėk Mikai
dzenmandanistu:

tavo sąžinė rami
nes esi nusipirkęs
du raugintus agurkus
už visą gyvenimo algą
M–i–k–u–t–i

Vienas agurkėlis tau
kitas agurkėlis man –
ir – šviesus gyvenimukas!

Taip Mikai taip!


Kalinauskas, Jonas. Atminties namai: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986.

2012 m. laureatas - Rimvydas Stankevičius

Rimvydas Stankevičius (g. 1973) – poetas. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, įgijo lietuvių literatūros magistro laipsnį. Nuo 1997 m. dirba dienraštyje „Respublika“. 2001 m. Lietuvos televizijoje vedė kultūrinę laidą „Kultūros spąstai“. Debiutavo 1993 m. eilėraščiais almanache „Poezijos pavasaris“. Vėliau išleido poezijos knygas „Akis“ (1996 m.), „Randas“ (2002 m.), „Tylos matavimo vienetai“ (2006 m.), „Laužiu antspaudą“ (2008) ir miniatiūrinę apysaką „Vinys Marškonių kaimui statyti“ (2001 m.). 2000 m. pagal Rimvydo Stankevičiaus inscenizaciją Nacionaliniame dramos teatre pastatytas Sauliaus Mykolaičio režisuotas spektaklis „Stop mašina“. Parašė tekstus daugiau nei 20 roko dainų. 2002 m. drauge su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą „Jūratė ir Kastytis“. 2007 m. „Poezijos pavasario“ laureato vardo nominantas. Sudėtingo minties piešinio, aštrių vaizdo brūkšnių naujoviškai instrumentuotuose R. Stankevičiaus eilėraščiuose mįslingos būties nesibaigiančioje tėkmėje iškyla vienišas individas, besišaukiantis Dievo. „Kodėl Rimvydas „iškrenta“ iš savo kartos konteksto? Drąsiai parodo, kad atsisako visų „izmų“, renkasi kitų nueitą kelią – klasikinę eilėdarą, klasikinius, jau išbandytus siužetus, pažįstamas figūras, biblinius motyvus, krikščioniškąją tradiciją. Jaunas žmogus atsigręžia į kontempliavimo pasaulį, į pasaulį su Dievu – tai Rimvydo branduolys“ (Eurika Drungytė).

Pasiklausykite:

https://www.youtube.com/watch?v=3L0Rf...

Pažaiskime. Kviečiu (su)kurti bendrą kūrinį. Kiekvienas prideda po tris sakinius (galima ir ne po vieną kartą).


Dingo elektra. Ir internetas. Nebeliko nieko kito, kaip tik imtis rimtų reikalų.

Aš paskui atsilyginsiu, man tiek kronų per daug bus :D

2011 m. laureatas - Alfonsas Andriuškevičius

Alfonsas Andriuškevičius (g. 1940 m.) – poetas, eseistas, dailėtyrininkas. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą, 1973 m. apsigynė daktaro disertaciją. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas. Keturių eilėraščių rinkinių autorius: „33 eilėraščiai“ (1994), „66 eilėraščiai“ (1998), „Eilėraščiai“ (2000) ir „(Prieš)paskutiniai eilėraščiai“ (2005), kartu su kitais lietuvių eseistais parašė esė romaną „Siužetą siūlau nušauti“ (2002), 2004 m. išleido esė rinkinį „Rašymas dūmais“ Originalių dailėtyros, kultūrologijos darbų autorius. Bendradarbiauja savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. A. Andriuškevičiaus poezijoje daug dėmesio skiriama spalvoms, atspindžiams, šešėlių žaismui. Poetinė kultūra minimalistinė, ryški Rytų estetinė ir poetinė mokykla, dominuoja gamtos ir žmogaus santykio refleksija, pereinanti į estetizuotą peizažą. „Jei būčiau A. Andriuškevičius, nuolatos turėčiau galvoti apie tris esminius dalykus: vienatvę, anapusybę ir mirtį. O turėčiau tuos dalykus jaukintis. Estetiškai. Preciziškai. Nemigos naktimis parinkdama žodžius ir atsižadėdama dėmesio artimiesiems. Subtiliai kurdama vienatvės, anapusybės ir mirties nuo nieko nenukopijuotus originalius vaizdinius (Giedra Radvilavičiūtė).

12 EILĖRAŠČIŲ, DAUGUMA – SU DAUGTAŠKIAIS (2005)

Aš saulę pamačiau. Ji vilko savo naštą
nuo vieno pakraščio nurudusio dirvono iki kito.
Jausmų visai nebuvo.




...vasara bailiai stebėjo nokstantį obuolį; mudu
bailiąją vasarą gailiai stebėjom ir laukėm...



Vytautui Šeriui

Jau keičiasi metų laikai...
Jau vasara tirpsta, jau darosi cukrus rudens...
Saldumo, saldumo!



Šiaip viskas ramu: nė nekrusteli sniegas baltasis,
nemirkteli gatvės žibintų šviesa tolygioji...
Tik blaškosi, blaškosi, blaškosi vėjyje vėliava...



Kodėl tad neturėčiau nusilenkt alyvoms,
iš kažin kur iš kažin kur atnešusioms tą melsvą šviesą
pašviesti man šį ketvirtadienį, Budos gimimo dieną...



Alyvos kvepėjo trumpai, ir jų kvapo tebūtų pakakę
vienam trumpučiukam eilėraščiui...



Rolandui Rastauskui

Gegužio mėnesio gegutės prišaukia žiedus ir
atšaukia žiedus. Ar jos tos pačios, ar kas metai kitos? Kaip
manai, gegučių meistre džiovininke Shiki?




O ta gėlė, kuri geltoną veidą
pavasario žolėj paslėpt mėgino,
dabar jinai ir vėl, dabar ir vėl ji...



Degiau kaip vakaro oranžinio dangus...
Ir būtų jau sudegusi visa mana gyvybė, bet melsva
banga nelyg iš gailesčio, nelyg...



Jos kalba apie rudenį, tačiau kuris
iš rudenų jų turimas galvoj: ar tas Radausko,
kai pasaulis miršta silpnas ir gražus,
ar tas, kai vėjas punishes my hair, kaip sako...



Lapai nekrito lig lapkričio. Gal ir nebūtų
kritę šiais metais visai; ir sveiki pasitikę pavasarį; betgi
šviesos geltonosios Vėlinių...



Lapai nukrito. Tačiau
pasaulis netapo aiškesnis nei tiems,
kur stebėjo jų krismą, nei tiems, kur nematė. Tiktai...


<3

Smagus tekstukas apie pasivaikščiojimą. Tikrą pasivaikščiojimą. Rudeninį. Būtinai išbandysiu jį po kokių 7-8 mėn. :)
http://www.tekstai.lt/component/conte...

Su tokia palaikymo komanda toli eisiu; reiktų ir apie rimtesnius žygius pagalvoti :D Aš jei kada knygą prašyčiau, tai nominuokit Nobeliui, čia vien dėl feministinių sumetimų, ne dėl garbės ir pripažinimo :D

Kaip miela, Orient. You made my day (month gal netgi!) :D Hm, teks pasvarstyti apie reemigraciją. Arba bent jau apie profesijos keitimą ir legalizuoti priklusomybę knygoms :)

Och, informacijos - tai nors vežimu vežk. Galima vienus/kitus metus šiai premijai skirti. Šį mėnesį turbūt tik mažą dalelę čia palytėsim.

Man tik pikta, kad mažai moterų laimi. Tiek Jotvingių premija, tiek Nobelio, kaip ir visos kitos premijos... Reiks boikotuoti 2017 m. vyrų giminę ir skaityti vien tik moterų kūrinius. Kažin, ar būtų lengva? :D

Kadangi Nobelis buvo švedas, šį mėnesį pasirinktinai skaitysime skandinavus, laimėjusius šią premiją.

Balsavime už vasario mėnesį:
Kristina Lavransdater I-II surinko 4 balsus
Sakmė apie Gestą Berlingą - 3
Peras, laimes kudikis - 1.



Kad ir kurią knygą pasiriniktumėte, būtinai pasidalinkite mintimis ir įspūdžiais apie knygą arba apskritai ką manote apie šią premiją.


P.S. Sveikinu su paskutiniuoju žiemos mėnesiu :)

VISI LAUREATAI:

1901
René F. A. Sully Prudhomme (France)

1902
Theodor Mommsen (Germany)

1903
Björnstjerne Björnson (Norway)

1904
Frédéric Mistral (France) and José Echegaray (Spain)

1905
Henryk Sienkiewicz (Poland)

1906
Giosuè Carducci (Italy)

1907
Rudyard Kipling (U.K.)

1908
Rudolf Eucken (Germany)

1909
Selma Lagerlöf (Sweden)

1910
Paul von Heyse (Germany)

1911
Maurice Maeterlinck (Belgium)

1912
Gerhart Hauptmann (Germany)

1913
Rabindranath Tagore (India)

1915
Romain Rolland (France)

1916
Verner von Heidenstam (Sweden)

1917
Karl Gjellerup (Denmark) and Henrik Pontoppidan (Denmark)

1919
Carl Spitteler (Switzerland)

1920
Knut Hamsun (Norway)

1921
Anatole France (France)

1922
Jacinto Benavente (Spain)

1923
William B. Yeats (Ireland)

1924
Wladyslaw Reymont (Poland)

1925
George Bernard Shaw (Ireland)

1926
Grazia Deledda (Italy)

1927
Henri Bergson (France)

1928
Sigrid Undset (Norway)

1929
Thomas Mann (Germany)

1930
Sinclair Lewis (U.S.)

1931
Erik A. Karlfeldt (Sweden)

1932
John Galsworthy (U.K.)

1933
Ivan G. Bunin (Russia)

1934
Luigi Pirandello (Italy)

1936
Eugene O'Neill (U.S.)

1937
Roger Martin du Gard (France)

1938
Pearl S. Buck (U.S.)

1939
Frans Eemil Sillanpää ( Finland)

1944
Johannes V. Jensen (Denmark)

1945
Gabriela Mistral (Chile)

1946
Hermann Hesse (Switzerland)

1947
André Gide (France)

1948
Thomas Stearns Eliot (U.K.)

1949
William Faulkner (U.S.)

1950
Bertrand Russell (U.K.)

1951
Pär Lagerkvist (Sweden)

1952
François Mauriac (France)

1953
Sir Winston Churchill (U.K.)

1954
Ernest Hemingway (U.S.)

1955
Halldór Kiljan Laxness (Iceland)

1956
Juan Ramón Jiménez (Spain)

1957
Albert Camus (France)

1958
Boris Pasternak (U.S.S.R.) (declined)

1959
Salvatore Quasimodo (Italy)

1960
St. John Perse (Alexis St.-Léger Léger) (France)

1961
Ivo Andric (Yugoslavia)

1962
John Steinbeck (U.S.)

1963
Giorgios Seferis (Seferiades) (Greece)

1964
Jean-Paul Sartre (France) (declined)

1965
Mikhail Sholokhov (U.S.S.R.)

1966
Shmuel Yosef Agnon (Israel) and Nelly Sachs (Sweden)

1967
Miguel Angel Asturias (Guatemala)

1968
Yasunari Kawabata (Japan)

1969
Samuel Beckett (Ireland)

1970
Aleksandr Solzhenitsyn (U.S.S.R.)

1971
Pablo Neruda (Chile)

1972
Heinrich Böll (Germany)

1973
Patrick White (Australia)

1974
Eyvind Johnson and Harry Martinson (both Sweden)

1975
Eugenio Montale (Italy)

1976
Saul Bellow (U.S.)

1977
Vicente Aleixandre (Spain)

1978
Isaac Bashevis Singer (U.S.)

1979
Odysseus Elytis (Greece)

1980
Czeslaw Milosz (U.S.)

1981
Elias Canetti (Bulgaria)

1982
Gabriel García Márquez (Colombia)

1983
William Golding (U.K.)

1984
Jaroslav Seifert (Czechoslovakia)

1985
Claude Simon (France)

1986
Wole Soyinka (Nigeria)

1987
Joseph Brodsky (U.S.)

1988
Naguib Mahfouz (Egypt)

1989
Camilo José Cela (Spain)

1990
Octavio Paz (Mexico)

1991
Nadine Gordimer (South Africa)

1992
Derek Walcott (St. Lucia)

1993
Toni Morrison (U.S.)

1994
Kenzaburo Oe (Japan)

1995
Seamus Heaney (Ireland)

1996
Wislawa Szymborska (Poland)

1997
Dario Fo (Italy)

1998
José Saramago (Portugal)

1999
Günter Grass (Germany)

2000
Gao Xingjian (China)

2001
V. S. Naipaul (UK)

2002
Imre Kertész (Hungary)

2003
J. M. Coetzee (South Africa)

2004
Elfriede Jelinek (Austria)

2005
Harold Pinter (UK)

2006
Orhan Pamuk (Turkey)

2007
Doris Lessing (UK)

2008
Jean-Marie Gustave Le Clézio (France)

2009
Herta Müller (Germany)

2010
Mario Vargas Llosa (Peru)

2011
Tomas Tranströmer (Sweden)

2012
Mo Yan (China)

2013
Alice Munro (Canada)

2014
Patrick Modiano (France)

2015
Svetlana Aleksijevič (Baltarusija)

Įdomūs straipsniai The Guardian apie Nobelio literatūros premiją ir jos laureatus:

http://www.theguardian.com/books/nobe...

Did You Know?

108 Nobel Prizes in Literature have been awarded 1901-2015.

14 women have been awarded the Literature Prize so far.

4 Literature Prizes have been divided between two persons.

42 years was the age of the youngest Literature Laureate ever, Rudyard Kipling, best known for The Jungle Book.

88 years was the age of the oldest Literature Laureate ever, Doris Lessing, when she was awarded the Prize in 2007.

64 is the average age of the Nobel Laureates in Literature the year they were awarded the prize.

http://www.nobelprize.org/nobel_prize...

Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. „Darbas“ šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus darbai, o ne tik konkretus kūrinys, nors atskiri kūriniai dažnai minimi premijos teikimo metu. Kam paskirti premiją, sprendžia Švedijos Akademija.

Aukščiau paminėta Nobelio citata kelia daug ginčų. Švedų kalba žodis idealisk gali būti verčiamas kaip „idealistinis“ arba „idealus“. Ankstesniaisiais metais Nobelio komitetas laikėsi tiesioginės Nobelio interpretacijos ir apdovanojimų neskyrė tokiems pasaulinio garso rašytojams kaip Levas Tolstojus ar Henrikas Ibsenas, greičiausiai todėl, kad jų darbai neatrodė pakankamai „idealistiniais“.

Vėliau Nobelio žodžiai imti interpretuoti laisviau ir premija skiriama, nors tai tebėra ginčų objektas, už ilgalaikius nuopelnus literatūroje. Kaip ir bet kokios premijos, kuri skiriama pagal subjektyvius vertinimus, atveju Nobelio literatūros premijos skyrimas dažnai kritikuojamas, nes premijos esą negauna žymūs autoriai, o kartais ji esą skiriama menkai žinomiems, pvz., Dario Fo 1997 m.

Kiekvienais metais Švedijos Akademija išsiuntinėja prašymus siūlyti kandidatus Nobelio literatūros premijai gauti. Kandidatus siūlyti gali Akademijos nariai, literatūros draugijų ir akademijų nariai, buvę Nobelio literatūros premijos laureatai, rašytojų organizacijų vadovai. Negalima premijai pasisiūlyti savęs.

Pasiūlymai Akademijai turi būti pateikti iki vasario 1 d., po to Akademija juos nagrinėja. Balandžio mėnesį Akademija kandidatų sąrašą susiaurina iki maždaug dvidešimties, o vasarą — iki 5 autorių. Spalio mėnesį Akademijos nariai balsuoja, ir daugiau nei pusę balsų surinkęs kandidatas skelbiamas Nobelio literatūros premijos laureatu. Pagal statutą premiją kasmet gali gauti ne daugiau kaip trys asmenys. Tačiau iki šiol nebuvo atvejo, kad vienais metais trys rašytojai būtų gavę Nobelio premiją. Keturis kartus premija buvo paskirta dviem rašytojams. Premija gali būti apdovanoti tik gyvi rašytojai.

Piniginė premija nuo jos paskyrimo laikų svyruoja ir dabar yra maždaug 10 milijonų Švedijos kronų. Laimėtojui taip pat įteikiamas aukso medalis ir diplomas.

Tenkju :D papuošiu CV šiuo garbingu titulu!

Suteikė ir man bibliotekininkės statusą, tai jei kada norėsis, galit man ir privačiai žinute rašyt prašymus/pageidavimus/reikalavimus, beveik visada pasijungus būnu, tai pasistengsiu kuo greičiau pagelbėt ;)

Žiūrit laidą Knygos "Per Penki TV"?

Šiandien nauja laida:

http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Pen...

Apie akciją „Knygų Kalėdos“ ir jos rezultatus.

Sonata Žalneravičiūtė: apie pirmuosius Vilniaus kino teatrus.

Pažintis su akcijai „Metų knygos rinkimai“ nominuota knyga „Eksperimentas gyventi“ ir pokalbis su jos autore Daina Opolskaite.

Virgina Šukytė: apie senovės lietuvių dievų istorijas ir sakmes.